Autorius
Gimė Tokijas, おJapan
Kitagawa Utamaro: Bijin-ga meistras
Gimė: Tokijas, Japonija (1753)
Mirė: 1806
Kitagawa Utamaro buvo Japonijos meistras, užt固ėįs savo itin svarbiu indėliu į ukiyo-e meną, ypač garsėjantis nepavienių moterų vaizdais (bijin-ga). Jis išlieka vienas švęčtiniausių Edo laikotarpio medžio siudrų spaudos ir tapybos kūrėjų, palikęs neištrinkiamą pėdsaką tiek Japonijos menui, tiek Vakarų impresionizmui.
Pradiniai metai ir mokslas
Tikslingai mažai žinoma apie Utamaro ankstyvąjį gyvenimą. Teigiama, kad apie 1753 m. gimė kaip Kitagawa Ichitarō, nors jo gimimo vieta išlieka neaiški – siūlomos įvairios vietos, įskaitant Kjoto, Osaką, Yoshiwarą (Edo) ir Kawagoe.
Jis mokėsi Toriyama Sekien prieglobsta, ukiyo-e praktiko, kuris taip pat buvo išmokęs aukštosios klasės Kanō tapybos moklius. Sekien atpažino Utamaro talentą ir skatino jo meninį vystymąsi.
Pirmasis žinomas Utamaro kūrinys paviešinamas apie 1770 m. – tai buvo iliustracija haikai poezijos antologijai. Vėliau jis dirbo Kitagawa Toyoaki vardu, iliustruodamas populiarią literatūrą ir retai vaizduodamas kabuki aktorių portretus.
Kylimas į šlovę: Bijin-ga meistras
1782 m. Utamaro susijungė su leidybininku Tsutaya Jūzaburō, kas tapo lūžio metu jo karjeroje. Šis partnerystė paskatino revoliucinių kūrinių kūrimą ir užtvirtino jo reputaciją.
<įli>Utamaro charakteris išryškėjo 1790-ųjų pradžioje: tai buvo moterų portretai su išplėstais, padidinintais traukmais. Šie bijin-ga tapo neįtikėtinai populiarūs, padėdami jam tapti pagrindine figūra menų pasaulyje.
Jis inovacijavo šio žanro ribose, susikoncentruodamas į vieną figūrą ir įtrapindamas jautrius momentus, atsisakydamas tradicinių grupių vaizduotės. Jo dėmesys detalėms – audiniams, šonų formoms ir išraiškoms – buvo išskirtinis.
Savo karjeros metu Utamaro sukurė daugiau nei 2000 žinomų spaudos darbų, demonstruodamas neįtikėtiną produktyvumą ir meninę universalumą.
Įtampų palikimas ir meninis vystymasis
Kiyonaga: Utamaro buvo įkvėstas Torii Kiyonaga, iškilmingo grožio portretininko 1780-aisiais; jis priėmė ir tobulino elegantišką estetiką, kurią kūrė Kiyonaga.
Shunshō: Jis rado įkvėpimą iš Katsukawa Shunshō, kuris pristatė ōkubi-e („didelių galvų paveikslėlius“) stilių, kurį Utamaro pritaikė savo moterų portretams.
as
Europos impresionizmas: Utamaro kūriniai reikšmingai paveikė Europos impresionistus, tokius kaip Monetas ir Cassatt. Jo naudojimas dalinės perspektyvos, šviesos ir šešėlio akcentavimas bei kasdienio gyvenimo temų fokusas suderino su šių menininkų siekiu emuliuoti jo technikas.
Vėlesnieji metai, skandalai ir palikimas
1804 m. Utamaro susidūrė su teisinėmis problemomis dėl spaudos kūrimo, vaizduojančios Toyotomi Hideyoshi – tai buvo jautri tema dėl politinių pasekmių. Jis buvo suimtas ir laikytas su akėtromis penkias dienas.
Jis mirė du metus vėliau, 1806 m., palikdamas sau turtingą meninį palikimą.
Utamaro kūriniai Europoje sulaukė plauścios atpažinimo XIX a. viduryje, ypač Prancūzijoje, kur jie paskatino japonizmo judėjimą ir giliai paveikė Vakarų meną.
Jo bijin-ga išlieka ikoninės Edo laikotarpio grožio atstovės ir toliau yra šlovės dėl savo elegancijos, meistriškumo ir kultūrinės reikšmės.
