Augustas Schiøttas

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslas

Augustas Schiøttas atsirado pasaulyje Danijoje, Helsingore, Heinricho Erpecumo Schiøto ir Annos Sophie Marie Fleron šeimoje. Jo tėvas dirbo muitinės pareigoju, užtikrindamas tvirtą pagrindą jaunai vyrui, kurio linksmiausia paskira galiausiai vėlins jį nuo administracinio gyvenimo link grynojo meno. Baigęs mokslus Kopenhagoje, Augustas Schiøttas siekė tobulinti savo natūralius talentus karališkosios Danijos meno akademijos sienų viduje. Jo laikotarpis akademijoje pasižymėjo ne staubsus akademinis išmintis, o ramiu, nuolatiniu pažangos procesu, tačiau būtent tai suteikė esminę discipliną, reikąją profesionaliam gyvenimui malyvystėje.

Formatyviaisiais akademijos metais jis praleido daug laiko gipsinės mokslos klasėje. Čia, piešdamas klasikinę skulptūrą, jis išmoko pagrindinę formos kalbą – praktiką, kuri tvirtinai įtvirtino jo supratimą apie šviesą ir šešą. Šį griežtą mokymą dar labiau papildė jo studijos Christoffer Wilhelm Eckersberg privačia mokytojo prie stalo. Po tokio vadovavimo jaunas paveikslavėjas pradėjo lavinti techninį tikslumą, kuris apibrėžė jo vėlesnę karjerą. Prieš baigdamas studijas, jis jau buvo pradėjęs išbandyti savo įgūdžius, 1844 metais sukūrę pirmąjį vaiko portretą, prieš dvejus metus po oficialaus diplomo gavimo iš akademijos.

Portretas ir karališkos užduotys

Augustas Schiøttas savo tikrąją paskirtį rado žiūrėdamas į kitų veidus, lavinant stabilią ir tikslų ranką, kuri galiausiai atvedė jį į prestižiškiausias Danijos elites cirkles. Jis dažnai dalyvavo Charlottenborg karoliniškose parodose, kur viešumai pristendė daugiau nei 150 portretų. Gebėjimas tiksliai užfiksuoti savo modelių išvaizdą pelnė karališkosios monarchijos pasitikėjimą. Jis kelis kartus tapo karališkosios šeimos dailininkas, įžvelgdamas tris Caroline Amalie iš Augustenburgas portretus. Jo brushas taip pat susitiko su principo Ferdinando, princesnės Carolinos bei jauniojo principo Christiano, kuris vėliau užėmė karaliaus tritovę, paveiksliais.

Beyond palace walls, jo reputacija augo per bajorų ir įtakingų savo amžiaus asmenų vaizdavimą. Jis įtrapė Baroną Carl Frederik Blixen-Finecke – žmogų, kuris vėliau tapo rašytojos Karen Blixen svairioju. Augustas Schiøttas gebėjo įamžinti žmogiškąją esmę ne tik aristokratijos, bet ir karinės bei intelektualinės elitos atstovų, ką rodo jo portretai su generalu Gerhardu Christoph von Krogh ir istoriniu tapybininku J.L. Lund. Šios užduotys atskleidė menininką, kuris lengvai laviršijo griežtus oficialios portretavimo reikalavimus ir nuošdžius individualaus charakterio studijas.

Meninis stilius ir tematikos

Jo brushas judėjo rafinuotu realizmu, siekiant įamžinti tikrąją savo paveikslėlių subiectų esmę. Nors jis turėjo technikos meistriškumo, leidžiančio perteikti aristokratijos orumą, ypač subtilią eleganciją jis atrado paprastiausiose gyvenimo akimirkose. Augustas Schiøttas buvo garsėjęs natūralistiškais žaismu vykstančių vaikų vaizdais, su jautria širdimi užfiksavęs jų tykumą. Ši gebėjimas glaudžiai stebėti pasaulį leido jam žengti už paprasto panašumo ribas ir pajusti dvasinę esmę, slypanti konkrečioje formos struktūroje.

Peržengęs šeimyninės pragyvenimo ramybę, jis savo dėmės dėmę nukreipė link gilių ir dramatiškų temų. Jis kūrė daugybę figūrinės kompozicijos, įskaitant solemnišką Kristus Getsemani, kuris pademonstravo jo gebėjimą dirbti su sunkiausia, dvasine naracija. Jis taip pat domėjosi kasdienėmis paprastų žmonių džiugsmėmis bei sunkumais, keitbiu kaimo buitį atvaidindamas žanrinėmis scenomis, kurios atspindėnė jo laikotarpio socialinį audinį. Jo smalsumas nebuvo ribojamas tik familiariais Danijos kraštoviuose; keliaudamas į Pietų Europą, Egiptą ir Palestiną, jis savo iliustro užpildinavo tolimų kraštų šviesa ir žmonių veidais.

Vėliavosios metų apžvalga ir mirtis

Bėgant metams, Augustas Schiøttas stabiliškai stiprino savo poziciją Danijos meno elito tarpo. Jo talentas ir atsidavimas buvo pripažinti Akademiijos, kuri 1854년에 jį paskyrė nariu. Šis profesionalus karjeros augimas tęsiasi per dešimtmečius, pasibaigdamas 1866 m. paskyrimu titulinio profesoriaus pareigai. Tokios išimtinės garbės atspindėjo gyvenimą, skaičiškai įsipildintą akademinę ir socialinę šalies meno gyvenimo audinį.

1880 m. jis gavo Dannebrogo orderį – išskirtinį apdovanojimą, kuris patvirtino jo aukštą statusą karalienybės akivaizdoje. Jo vėliavosios metų gyvenimą lydėjo nuolatinis dalyvavimas viešajame gyvenime, net ir tada, kai dėmesio centras kartais persikliaudavo į skičus, kuriuos jis kūrė keliaudamas pietų Europos, Egipto ir Palestinos kraštai. Augustas Schiøttas išliko svarbiu figūra iki savo mirties 1895 m. Hellebąke. Jis buvo laidotas Kopenhagos garnizono kapenijose, palikdamas palikimą, kurį tęgė jo dukra, Elisabeth Schiøtt, pasirinkusi tą patį kelią į tapybos pasaulį.