Cornelia Scheffer

Pralybos, šeimėlė ir mokslas

Gedusi Prancūzijoje, Paryžiuje, 1830 m. liepos 29 d., Cornelia Scheffer įžengė į pasaulį, kurį giliai performavo kūrybinė dvasia jos tėvo, menininko Ary Scheffer, kūryba. Jos pirmieji berniokystės metai praėjo toli nuo triukšmingų sostinės gatvių, nes prarandusi vaikystę ji buvo auginama ramiameಯೇ kaimo krašte. Šis ankstyvasis atsirivalas buvo nutrauktas, kai ji sulaukė šešių metų, tada ji buvo pasiduoti motinos pusės sennei, Cornelia Scheffer-Lamme, priežiūrai.

Bades augdama, tėvo profesijos trauktis tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi. Didelį savo laiką ji praleidavo sienų viduje, savo tėvo studijoje, esančiame rue Chaptal, gyvybingiame Nouvelle Athènes rajone. Šio Paryžiaus kampelio atmosferoje menas ir daugybė kūrybininkų judėjimas buvo beveik lytas. Justai čia, tarp tėvo darbo įrankių ir šviesos, jauna Cornelia pradėjo įsisiugti dizaino ir formos niuansus, kurie vėliau apibrėžė jos kelią kaip menininkės ir dizainerės.

Menistinė karjera ir užsakimai

Jos rankos buvo tiek pat meistriškos formuojant glinę ir akmenį, kiek ir vedant pieštuką. Cornelia rado savo pašalikatą subtiliuose piešimo, keramikos ir skulptūros menuose, dažnai dirbdama kūrybinėje tėvo studijos aplinkoje. Ji turėjo ypatingą talentą perteikti svarbių asmenų panašumą, sukuriant kelis bustus, kurie triausia dimensija atskleidė tėvo ir rašytojo Goethe bruožus. Be šių originalių skulptūrų, ji siekė išsaugoti savo šeimos vizualinę apimtį, gaminant savo tėvo paveikslų kopijas, perkeliant jo brusherio darbą į dažytu akmenį.

1845 m. jos gyvenimas pasikeitė, kai ji išs cướiėjo René Marjoliną, chirurgą iš hôpital Sainte-Marguerite. Nepaisant šeimyninio gyvenimo iššūkių, jos kūrybinė dvasia išliko aktyvi. 1860-mečiuose ji susidomėjo įvairių indų dizainu. Šie keramikos kūriniai buvo tokio išskirtumo, kad Édouard Manet nusprendė juose papildyti savo gėlių motyvais, taip sujungdamas jų skirtingas menines jautros. Jos darbas nebuvo tik dekoratyvinis; tai buvo dialogas tarp formos ir ornamento.

Viena iš jos svarbiausių įtakų viešajai menui kilo iš noro pagerbti tėvo atminimą. Kai pasiūlyti dizainai monumentui joje Dordrecht, buvo laikomi nepakankamai gyvybiški, Cornelia viską perėmė į savo rankas. kartu su skulptoriu Joseph Mezzara, ji sukūrė monumentą, kuris siekė įamžinti jo tikrą esmę. Nors dėl ligos ji negalėjo dalyvauti jo inauguracijos 1862 m., šis darbas išliko vienu giliausių jos karjeros pasiekimų.

Kur galima pamatyti kūrinius šiandien

Cornelia Scheffer paliktis išsaugota keliose svarbiose kolekcijose, dažnai susijusiose su jos šeimos istorija ir ryšiu su Nyderlandais. Dordrechts Museum šiuo atžiuo užima svarbią vietą, nes jame saugomas vienas jos kūrinys. Ši institucija taip pat yra tėvo kūrybos apimties saugotea, nes ji paliko kelis jo darbus muziejui, užtikrindama, kad jų bendra istorija išliktų susipynusi tame pačiame sienų viduje.

Be Dordrecht kolekcijų, keletą jos pačios kūrinių galima rasti tame pačiame muziejuje, leidžian žiūrovui pamatyti jos žেimą kartu su dalimis, kurias ji išsaugojo iš tėvo studijos. Jos buvimas meno pasaulyje taip pat jauti Roterdame, kur kai kurie jos darbai saugomi Boijmans Van Beuningen muziejuje. Šios kolekcijos suteikia galimybę susiekti su jos gyvenimo pėdomis kaip skulptores, dailininkės ir dizainerės per kūrinius, kuriuos ji sukūrė, ir dalis, kuriuos ji pasirinko palikti pasauliui.