Johann Clostermanas

Johann Clostermanas: Išskirtingas portretų meistras

Johann Clostermanas (taip pat vedamas kaip cloosterman, klosterman; 1660 m. – 1711 m. gegužieno 24 d.) yra viena iš svarbiausių figūrų Vesteiros portretų tapybos lauke vėlyvojo baroko ir ankstyvojo rokoko laikotarpiais. Gimęs Vokietijoje, Osnabrücke – mieste, pilname viduramžių istorijos ir įsiliemusio Šventosios Romos imperijos, – Johann Clostermanas savo meninę knygą pradėjo mokytis po savo tėvo, kuris jam įsukė pagrindinius dizaino ir vizualinio meno principus. Šis formuotusis įtampas tapo esminiu veiksmu, padėjusiu išgryninti unikalią Clostermano stilių ir užsiturinti jį kaip gerbiamą savo laikotarpio menininką.

Atpažinęs savo talentą, Clostermanas pademonstravo milžinišką ambiciją ir 1679 m. ženklinčiu žingsniu pakeliavo į Paryžių, siekdamas tolesnio meninio tobulėjimo. Ten jis rado mokymą pas François de Troy – garsų tapininką, garsėjusį prabangiomis aristokratijos gyvenimo vaizdais ir sudėtingomis dekoratyvinėmis schemomis. Šis bendravimas suteikė Clostermanui galimybę prisitaikyti prie prevailingusių Paryžiaus dvaro meninių tendencijų ir nuobliai išugdyti jo įgūdžius perteikti subtilius išraiškas bei puikybę per itin tikslų, meistrišką brushwork'ą.

Nenugeriamas ambicijų ir siekdamas didesnių galimybių, 1681 m. Clostermanas išvyko į Angliją. Čia jis greitai įsitvirtino kaip Riley asistentas, dirbdamas su John Riley – išckiausiu portretų tapininkas, kuris sulaukė didžiulės pagliaudos dėl savo gebėjimo vaizduoti subiectus su neįtikėtinu realizmu ir psichologine galybe. Ypač pastebėti, kad Clostermanas padidino Riley monumentinių šiaurės aristokratijos šeimų portretų vertę, specializuojdamas się į audinių ir draperijų vaizdavimą – techniką, kuri aktai parodė jo meistriškumą dirbant su spalvomų ir tekstūros subtilybėmis.

Karališkos užsakomos darbai ir meninė evoliucija

1691 m. John Riley m death mirtis tapo tvirtu poslydžiu Johann Clostermanas karjeros kelyje, paskatindama jį užbaigti kelis nebaigtus portretus, kuriuos pradėjo Riley. Šis pasiekimas sutvirtino jo reputaciją kaip meistro ir pademonstravo gebėjimą išlaikyti gerbiamas protėvio kūrybinę tradiciją. Tačiau lemta būva buvo kapriçoziška: Charles Seymour, šeštasis Somerset karališkasis dvivalio, kuris anksčiau buvo Clostermanas rėmėjas, išreiškė nepasitenkinimą Guercino portretu, kurį pavežnikas buvo jam atskyręs. Šis įtampų santykis baigėsi tuo, kad dvivalio nutraukė ryšį su Clostermanas, taip efektyviai sustabdydamas jo dalyvavimą karališkuose užsakymuose. Nepaisant šio nesėkmingo etapo, Lordas Halifax įsivėlė į įvykius, įsigindamas Guercino portretą ir taip užtikrindamas Clostermanas tolesnius meninius poskyrius.

Ispanijos rėmimas ir meninė tyrimas: 1696 m. Clostermanas gavo kvietimą tarnauti kaip Ispanijos karaliaus Karolius II karoliškasis pavežnikas – tai buvo prestižingas garbės ženklas, suteikęs jam prieigą prie didžiausių ir įtakingiausių Europos ratų. Leisdamas laiką Madride, jis kūrė karaliaus, jo ž monos Mariana Austrijietės bei kitų aukščiausiųjų pareigūnų portretus, taip demonstruodamas savo universališkumą ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių meninių tradicijų. Be to, Clostermanas du kartus atliko plačius keliones po Italiją, sukaupdamas vertingų meno kūrinių, kurie papildė jo asmeninę kolekciją ir išpleitė meninę horizontus.

Grįžimas į Angliją ir tęstinis sėkmės posūkis

Sugrįžęs į Angliją, Johann Clostermanas pajūto naują susidomėjimą savo kūryba iš Anglijos elitos – tai buvo tikras jo neblėstančio talento ir reputacijos įrodymas. 1698 metais jis susituko su Hannah, įkuriu šeiminę kasdienybę, kurioje persipildė būdingos bet kuri šeimylos santykiams džiaugsmo ir skausmo akimirkos. Tragiku, 1702 metais Hannah mirė nuo ligos, palikdama Johann Clostermaną vieną. Istorinės pastabos leidžia manyti, kad vėliau jis užsivėlė romantišką santykį su moterimi, kuri iš nimbu išnešė didelę jo turtą – šis įvykis, teigiama, sukito stipriausnį psichikos sutrikimą. Jacob Campo Weyerman biografijoje Johann Clostermanas aprašomas kaip „taplakas, kuris susituvino gražią mergą, kuri, kol jis buvo kaimo vietovėse, išvagavo jo vertingiausia turtą ir išnyko, o šie žingsmai sukeliojo tapalakui beprotybę“. Jis mirė ramiai 1711 metais Londone, kapinių aikštėje Covent Garden.

Palikimas ir meninė reikšmė

Johann Clostermanas meninis palikimas slypi pirminai jo užburėjančiuose portretuose – ypač juose, kurie buvo užsakyti išskirtinėms Britanijos aristokratijos figūroms. Meticingas dėmesys smulkiausioms detalėms, meistriškas spalvų ir tekstūruų naudojimas bei gebėjimas perteikti psichologinį niuansą išskyrė jį iš daugelio samtvarių. Nors biografiniai aprašai suteikia galimybę pažvelgti į jo asmeninį gyvenimą ir asmenines struggles, Clostermano neištrinkomas indėlis į savo laikotarpio umo istoriją lieka neabejami – tai yra įrodymas jo talento kaip portretininko bei jo vaidmens dokumentuojant didingumą ir sudėtingumą Georgianų epochos visuomenėje. Jo darbai ir toliau yra studijuojami bei vertinami dėl savo stiliaus elegancijos bei meninės vientisumo.