Marie Bracquemond

Pradinis gyvenimas ir mokslas

Marie Bracquemond gyvenimo pradžia buvo skaičiuojama nuo 1840 m. gruodžio 1 d., kai Argenton-en-Landunvez, Bretanijoje, Prancūzijoje, gimė Marie Anne Caroline Quivoron. Jos vaikystė buvo lemtyta neapibrėžtumo ir neįtikėtinumo, kurį sukūrė tėvo mirtis bei vėlesnis motinos vyenas. Pirmuosius meninio mokymus ji pradėjo gauti iš M. Auguste Vassort, senio paveikslų restauratoriumo, kuris suteikė jai pagrindinius įgūdžius. Tačiau svarbiausias ir kartu sudėtingiausias laikotarpis jai buvo studijos Jean-Auguste-Dominique Ingres, išckio Neoclassical stiliaus paveikslų meistro, mokytojo. Studijuodama jis suteikė jai neįkainojamų techninių įgūdžių, tačiau kartu Marie Bracquemond priBX musiavo susidurti su jo abejonėmis dėl moterų meninės gebėjumo ir galimybių.

Meninis ir impresionizmas

Pradžioje Marie Bracquemond kūrė akademišku stiliumi, kurį stipriai formavo Ingres įtampa. Tačiau jos meninė kelionė ir stiliaus evoliucija pasiekė naują lygmenį po sutuoktuvų su Félixas Bracquemond, grafiku, kuris atvėrė jai japoniško meno (japonizmo) pasaulį ir paskatino ieškoti naujų, eksperimentuotų technikų.

Aplimus 1887 metus, karštai įsipainiojus į menų epochą, ji pastebimai pasisuko link impresionizmo, kovos kartu su Monetu, Degasu ir, ypač svarbu, Paul Gauguin įtakos. Marie Bracquemond meko en plein air (atviame skliaustuose) tapalų meną, kurio metu savo Sèvres sodo erdvėje ji meistriškai užfiksavo trumpalaikiškas akimirkas ir subtilius šviesos žaizdas. Vadovaujantis Gaugueno patarimais intensyviau vystomi spalvos, ji sukūrė itin gyvą ir vibraciją teikiančią paletę, kuri tapo vienu iš jos kūrybos ženklų.

Pagrindiniai darbai ir stilius

Marie Bracquemond kūryba pasižymi ypatingu jautrumu ir techniniu meistrišku:}

• Išskleidžiami darbai: „Felix Bracquemond in His Studio“ (1886), „Child Pierre“ (neįtvirtinta), „On the Terrace at Sèvres“ (1880), „The Lady in White“ (1880) bei „Afternoon Tea“ (1887).
• Stilius: Jos menas pasižymi laisvais brushstokais, ryškiais spalvų naudojimu bei ypatingu dėmesiui skirtu buities scenoms ir sodo peizažams.
• Per jos plėstus plėstus plūdečius ir gyvybiškas spalvas kūryba tampa tarsi šviesos ir spalvos šokliu, kuriame pagrindinė tema tampa šeimylos gyvenimo intymiškos akimirkos ir gamtos grožis.
• Nors jos impresionistinis stilius atrodas spontaniškas, ji demonstruoja itin kruopštų kompozicijos kūrimo procesą, kiekvieną kompoziciją planuodama per išsamius eskizus ir piešinius.

Pripažinimas ir istorinė reikšmė

Marie Bracquemond meninė kelionė apėmė svarbius etapus, įskaitant dalyvavimą tryliais skirtingais impresionistų viežose (1879, 1880 ir 1886 m.), tačiau jos talento atsklaida ilgalaikį laukė laiko.

Pradžioje jos kūrybos pasėkmės buvo šešėliuojamos dėl sutvirtintos vyro pozicijos ir jo pastangų, siekiant mažiau akcentuoti žmonos meninius pasiekimus. Tačiau XX amžiui įvykus istorijos perversmėms, ji buvo atradinta iš naujo kaip viena iš pagrindinių impresionizmo judėjimo figūrų. Ypač svarbu buvo Henri Focillon’o pripažinimas, kuris įvertino ją kaip vieną iš „trys didžiųjų damų“ kartu su Cassatt ir Morisot.

Ši menininkė atstovauja itin svarbų indėlį į moterų reprezentaciją XIX amžiaus meno pasaulyje, kurį tuo metu dominavo vyrai, ir išlieka įkvėpimo šaltiniu kiekvienam, ieškojančiam tiesos ir estetinės vertės meno istorijoje.

Vėliavasis gyvenimas ir palikimas

Nepaisant prastėjusios sveikatos, Marie Bracquemond niekada neatsisakė savo meno šauklio ir tęsė tapybą iki pat savo mirties 1916 metais. Jos gyvenimo ir kūrybos subtumai, jų su vyru meninė bendrybė, geriausiai atskleidė jos sūnus, Pierre'as Bracquemondas, kurio parašyta savo tėvų biografija suteikia neįkainojamų įžilgų apie jų gyvenimą ir meninę sintezę. Nors šiuo metu rasta ir katalogizuota mažiau nei 35 jos darbai, Marie Bracquemond palikimas kaip talentingos impresionistės vis sklaus daugiau ir sklaus, sulaukindamas pagliaudos bei pagarbos. Jos istorija ryškiai atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria moterys menininkės siekdamos pripažinimą, ir pabrėžia ypatingą svarbą per atradimą pamirštų figūras umo istorijoje.