Nathaniel Plimer

Nathaniel Plimer gyvenimas

Nathaniel Plimer buvo anglų miniaturų portretų paveikslėlis, kurio gyvenimas žaidė neplanuotą ir nuo pradinio profesinio mokymo toli esantį žaidimą. 1757 m. gimęs Anglijos Šropširo grafystijoje, Velingtone, jis įžengė į pasaulį, kurio pagrindinė vertybė buvo mechanikos tikslumas. Jis buvo laikrodininkui, vadinamam Nathaniel, ir jo žmonai Mary Elizabeth, žinai Eliza, sūnus. Ši šeimyninė aplinka suteikė techninės disciplinos pagrindą, kuris vėliau atsispindėjo jo subtiliame ir meistriškame rankų darbe portretų kūryboje.

Primetiniai Plimerio gyvenimo metai buvo pažymėti nuvaltą nuo šeimos profesijos. Kaip ir jo brolis Andrew, jis pirminiu metu buvo mokomas laikrodininkystės. Šis ankstyvas mokymasis suprasti sudėtingus mažų, detalizuotų daiktų veikimo principus tapo svarbiu jo būsimos karjeros priešduoti. Tikslumas, reikalingas laikrodžių surinkimui, rado naują išraišką tada, kai menininkas savo dėmėsį nukreipė į mažąją miniaturų portretų skalę.

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslas

Gedęs Wellington, Shropshire, prie laikrodžių meistro Nathanaela ir jo žmonos Mary Elizabeth šeimoje, Nathaniel Plimer pirmosios gyvenimo metų skaitmenis leido formuoti tėvo profesijos tikslumui ir griežtumui. Pradžioje buvo numatyta, kad jis seka šeimos tradiciją ir kartu su broliu Andrew pradės mokymus laikrodžių meistravimo mokykloje. Tačiau rami darbo dirbtuvės ir griežta disciplina broliams pasirodė per mažos jų laisvės. Siekdami pabėgti nuo kasdienės šeimos kasdienybės, jie nusprendė keliauti, daugiau nei dviemis beveik metų klaidžiojdamiesi per Velsą ir Vakarų Angliją kartu su ciganų troupe.

Šis klaidžiojimo laikotarpis vėliau atsidavė stabiliam meno ieškojimui Londone. Prieš galiausiai įsitvirtinęs kaip painkuas, Plimer tarnavo asmeniniu tarnu Henry Bone emalijos meistrui. Šis artumas prie meninio amato tapo transformatyviu: galiausiai jis tapo Bone mokinio, mokdamasis subtilių techninių įgūdžių, reikalingų emalijos kūrimui. Ši smulkių, detalizuotų darbų meistrybė vėliau tapo pagrindiniu jo požiūriu į miniatiūrinį portretą.

Paskutinis jo formalios edukacijos etapas pasižymėjo nuotaika judėti nuo mechaninio emalijos tikslumo link sklediškos piešimo elegancijos. Jis kartu su Andrew prisijungė prie Richard Cosway studijos, kur broliai kartu mokėsi piešimo meno. Šis mokymasis suteikė reikiamą rafinuotą meistriškumą karjerai, skirtai geriausiai perteikti to laikotarpio asmenybės bruožus nedideliame, bet neįtikėtinai detaliam miniaturenės formatu.

Veikla Londone ir Edinburgas

Įsikuręs Londone 1781 metais, Nathaniel Plimer įsitvirtino itin konkurencingoje Anglijos sostinės aplinkoje. Jo profesinė padėtis buvo apželdinta ilgalaike bendrybe su Karališkąja akademija, kurioje jis savo darbus exposicijavo nuo 1787 iki 1815 metų. Per šį laikotarpį jis pristatė Akademiijai dvidešimt šeis darbus, prisidėdamas prie nuolatinio miniaturų portretų žanro kūrybos apimties atėjusus XIX amžiaus pradžios ir XVIII a. pabaigos laikotarpiui.

Nors jo gyvenimas buvo siejamas su Londonu, jis nebuvo pozieuriuojantis vienoje vietoje, nes gyvenimo kelias rinkosi į įvairius geografinius posūkius. Tarp 1804 ir 1814 metų jis apie dešimtmetį praleido Edinburge, Škotijoje. Šis laikotarpis šiaulių viduryje suteikė jam laikiną atsakomybę nuo įprastos aplinkos, prieš grįžtant į Londoną paskutiniesiems gyvenimo metams.

Pagrindiniai darbai ir portretų menas

Nathaniel Plimer's reputacija iš esmės remiasi jo gebėjimu įamžinti žmogaus bruožus per intymius, mažas miniaturų erdves. Jo techninis meistriškumas labiausiai pasireiškia dirbant su šviesa ir šešalyje; jis taikė itin subtilią taškavimo techniką, kad perteiktų veido kontūrus, o apačiąsias bliazdus kūrė vieniems, individualiems dažų taškeliams. Šis itin kruopštus požiūris leido jam suteikti gyvybingumo ir buvimo pojūtį net ir mikroskopinėje skalėje. Jo Vyro portretas, datuojamas maždaug 1795 m., demonstruoja tokį nuoseklų ir kontroliuotą pigmento taikymą, kuris sukuria gylį bei charakterį.

Dalis jo kūrybos darbus apima ir itin ilgas darbą su kefiru – medžiaga, reikalaujanti tiek kantrybės, tiek itin stabilios rankos. Vienas tokio tipo darbus yra moters portretas, kuri, manoma, yra Lady Elizabeth Drummond, sukurtas apie 1786 m. Šis kūrinys, kurio aukštis siekia 57 mm, o plotis – 44 mm, yra puikus pavyzdys to mastelio, kuriuo dirbo Nathaniel Plimer. Tokie nedideli objektai reikalavo ypatingo susikaupimo, paversdami paprastą veido atvaizdą asmeniškiniu, jautriai jautliu prisiminimo daiktu.