The Eclipse Rankiniu būdu tapytas aliejinis paveikslas – standartiniai ir individualūs dydžiai

Alma Thomas: Gyvenimas spalvose

Alma Thomas gyvenimas buvo tapęs spalvų šokliu, kuriame kiekvienas brushelio traukimas atskleidė ne tik meno estetiką, bet ir nekovojamos, tačiau tvirtos dvasios istoriją. Gimusi 1891 m. Kolumbuse, Džordžijos valstijoje, ji buvo keturių vaikų šeimos vyriausia dukra. Jos šeima, verslininkas Johnas Harrisas Thomasas ir drabužių dizainerė Amelia Cantey Thomas, buvo priversti palikti namus ir 1907 m. persikelti į Vašingtono D.C. Logan Circle kvartalą, siekiant saugumo nuo rasinės smurtos bei geresnių švietimo galimybių. Šis persikeliant yra svarbus kontekstas suprantant jos vėlesnį kūrybinį atsidavimą – tai buvo ne tik siekis už mokslo, bet ir trokšlumas dėl laisvės ir savivaldės, kuri vėliau išsivelskia jos abstrakcijoje.

Meno jausmas Almai buvo apyglaustas nuo vaikystės, kai ji namuose kūrė lėmėms ir skulptūras, tačiau tik oficialus mokslas suteikė jai įrankių šiam talentui išraiškai. Po studijų Miner Normal School, kur jos dėkingos ji susidomėjo ugdymo procesais, Alma Thomas atsidavė mokymui, tačiau jos širdis visada plaukė link aukščiausiojo meno. Studijavusi Howard universitete, ji greitai pakeitė namų ūkios mokymus į gražuosio meno studijas, tapdama pirmąja šio universiteto gražuos meno programos absolventė 1924 m. Jos karjera kaip pedagogė buvo ilga ir įtakinga: per daugiau nei tris dešimtis metų ji mokė Šou vidurinėje mokykloje, kur kurė bendruomenės meno programas, apimančias marionetų spektakliais ir mokinių sukurtomis laukelėmis veteranams, taip puoseliodama kūrybiškumą kitoms kartoms.

Kūrybinė kelionė Alma Thomas stilius nuolatos transformuojasi: nuo pradinio reprezentatyvumo, kurio metu ji kūrė vaizduotinius vaizdus, iki aukščiausio abstrakcijos lygio, kurį jai padėjo išugdyti mokytojai Jamesas V. Herringas ir Lois Mailou Jones. Jos stilius evoliucionavo per gilią įžvalgą į spalvų laukus, įkvepiant iš Vakarų Afrikos tapybos, Bizantijos mozaikų bei spalvų laukų (Color Field) judėjimo. Ypatinga įtaka jai padavė New York School ir Abstraktusis ekspressionizmus, kurie suteikė drąsios ekspresijos ir ritmo. Jos darbai, pelnęusi pavadinimą „Watusi (Hard Edge)“, yra tiesioginis įkvėpimas Matisse’o iškirpiniams, tačiau per jos unikalią, ritmišką ir tekstūrująčią viziją.

Alma Thomas tapo viena iš svarbiausių Washington Color School atstovų, žinoma savo gyvybingais, abstrakčiais spalvų laukų paveiksliais, kuriuose dominuoja ritmas, tekstūra ir drąsus spalvų naudojimas. Jos kūryba dažnai atsprendė gamtos, erdvės ir muzikos temų subtilybes. Dažnai ieškodama įkvėpimo, ji kartu su drauge Delilah Pierce keliavo į kaimo kraštus, stebėdama, kaip šviesa ir atmosfera keičia aplinką, ir šį subtilų šviesos žaismą perdavo į savo plėtentę. Jos kūrybinė vizija neapsvarstė jokių ribų, o jos gyvenimo apibendrinimas yra neįklausomas: ji buvo pirmoji afroamerikos moteris, turėjusi asmeninę parodą „Whitney“ muziejuje, taip palikdama nepergalimą palikimą, kuris ne tik iššlaikė rasines kliūtis, bet ir padidino abstrakčios ekspresijos bei spalvų laukų tapybos horizontus.

Pradinis gyvenimas ir mokslas

Pradinis gyvenimas ir mokslas
1891 m. Kolumbuse, Džordžijos valstijoje, gimė Alma Woodsey Thomas, šeimos keturių vaikų vyriausioji mergaitė. Jos tėvai buvo verslininkas Johnas Harrisas Thomasas ir drabužių dizainerė Amelia Cantey Thomas. Dėl rasinės smurtos bei siekiant geresnių švietimo galimybių, 1907 m. šeima persikrausto į Vašingtono D.C. Logan Circle kvartalą. Iš ankstyvojo amžiaus Thomas išlaikė ypatingą meninį talentą, namuose kūpdėdama lėlių bei skulptūrų pavyzdžius. Ji studijavo Armstrong Technical High School mokykloje, kur dalyvavo pirmose oficialiose meno pamokose. Nuo 1911 iki 1913 metų Thomas studijavo Miner Normal School (vėliau tai tapo District of Columbia universitetetas), kur pagrindinis dėstinio dėmesio objektas buvo darželių pedagogika.

Pedagoginė karjera

Alma Thomas savo karjerą pradeda vidutiniškai, dirbdama laikinai mokytoja Merilando valstijoje, kol 1914 metais jai pavyksta užsiturinti nuolatinę poziciją. Nuo 1916 iki 1923 metų ji skvėrtai rūpinasi vaikų ugdytoja, mokydama darželiuko mokinių „Thomas Garrett Settlement House“ įstaigoje Vilmingtono mieste, Delavare. 1921 metais ji įstojo į Howard universiteto namų ūkių studijas, tačiau greitai pajuto kito kūrybinio kelio kvietimą ir James V. Herring vadovaviume persidavė į beau art studijas.

Pradininke ji tapo istorinė, 1924 metais įstojusi į Howard universitetą ir tapusi pirmąoju šio universiteto beau art programos absolventė. Per daugiau nei tris dešimtis metų, nuo 1924 iki 1960 metų, Thomas savo širdį ir laiką atidavė mokymui „Shaw Junior High School“ vidurelį mokykloje, kur sukūrė gyvybingą bendruomenės meno programą. Ši kūrybinė iniciatyva apėmė ne tik mokymus, bet ir marionetų spektaklius bei moksinių sukurtas šventines korteles veteranams, taip stiprindama meno ryšį su visuomenė.

Savo intelektualinį ir meninę pothį ji tęsė iki galo: 1934 metais Columbia universitete įgijo menų pedagogikos magistro laipsnį, o vėliau, 1950–1960 metais, toliau tobulino savo žinias American University, studijuodama Jacob Kainen vadovavimu.

Meneskio vystymas ir įkvėpimas

Pradinė stilių evoliucija: Pradžioje Thomas kūriniai buvo reprezentatyviniai, tačiau per mokymus su Herringu bei Lois Mailou Jones jos stilius nuobliai evoliucionavo link abstrakcijos, atskleisdamas gilią kūrybinę transformaciją.

Esminiai įkvėpimo šaltiniai: Jos meninė vizija buvo pelnyta įkvėpimo iš Vakarų Afrikos tapybos, Bizantijos mozaikų bei spalvų laukų (color field) judėjimo.

Didelę įtaką jos meninei kryptiai padarė Amerikos universitete susipažinimas su Niujorko mokyklos kūryba bei Abstraktiniu ekspresionizmu, kurie tapo esminiais jos meninės paieškos elementais.

Be to, ji buvo įkvėsta Matiso iškirpimų, o jo kūrinys „Vabalys“ (The Snail) tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu, kurį ji drąliai perinterpretavo savo paveikslapyje „Watusi (Hard Edge)“.

Brandus kūrybos laikotarpis ir meninė stilius

Spalvų laukų paveikslai: Thomas tapo žinoma dėl savo gyvybingų, abstraktynių spalvų laukų paveikslų, kuriuose dominuoja ritmiškumas, tekstūros raudoni ir drąsus spalvų naudojimas. Jos kūryba dažnai atsprendė temas, įkvėsčias gamtos grožio, kosminės erdvės nežinomybės bei muzikos harmonijos. Žinomi darbai: tarp pagrindinių jos kūrinių išskiriami „Watusi (Hard Edge)“, „Celestial Fantasy“, „Wind and Crepe Myrtle Concerto“ bei „Sky Light“. Ji dažnai ieškojo įkvėpimo stebėdama, kaip šviesa ir atmosfera veikia ramybę suteikiančią kaimo aplinką, dažnai keliaudama į laukus kartu su drauge Delilah Pierce.

Pripažinimas ir palikimas

Pripažinimas ir palikimas
Alma Thomas atgalinis kūrybos poslinkis įgavo didžiausią apglaustą pagarbą tik po to, kai 1960 metais ji pasitraukė iš mokymo veiklos. Jos meninė kelionė pasiekė naują aukštę 1966 metais, kai Howard universiteto meno galerijoje įvyko pirmoji jos retrospektyva, kurją kuria James A. Porter. Tai buvo lūžinis momentas, atvėdinęs jos meninę vertę. Dar viena istorinė puslapis buvo rašytas 1972 metais, kai ji tapo pirmąja afroamerikos kilmės moterimi, turėjusia asmeninę parodą tiek Whitney muziejuje Amerikos meno, tiek Corcoran meno galerijoje.

Nors Alma Thomas mirė 1978 metais, ji paliko neįtikėtiną, gyvybingą palikimą – pionieriškos menininkės, kuri nebijo žaidimų su etiketėmis ir ištiesiškai sekė savo kūrybinę viziją. Jos darbas ne tik siekė estetinio toalykio, bet ir padėjo svarbų taką kovojant su rasinėmis kliulis meno pasaulyje, prisidedendamas prie abstraktaus ekspresionizmo ir spalvų laukų (color field) stiliaus plėtros bei transformacijos.