Henry Fuseli

Ankstyvasis gyvenimas, šeima ir mokslas

Henry Fuseli gimė 1741 m. vasario 7 d. Šveicarijoje, Ciuriche. Jis augo kalnabūroje šeimelyje, buvo antras iš aštuoniolikos vaikų. Jo tėvas, Johanas Kasparas Fiisslis, buvo žmogus, kurio gyvenimą lydėjo tiek meno šerpus, tiek rašymo mokslas – jis dirbo portretų ir kraštoilandžių tapybininku bei rašė knygą Lives of the Helvetic Painters. Tokia aplinka suteikė jam stabilią, nors ir labai užtemptą, gyvenimo fono pavyzdį ankstyvojiems metų laikotarpui.

Jo išsilavinimas vyko pagal griežtą tvarką Ciuriche, Collegium Carolinum, kur jis studijavo klasikos mokslus. Šis oficialus kalbų ir istorijos mokslų pagrindas vėliau suteikė ypatingą spalvą jo kūrybai bei būdui, kaip jis interpretavo savo kūrybos temas. Tačiau gyvenimas nepažadėjo jam tiesioginio kelio prie drobos. 1761 metais jis priimė apsięmimus ir tam tiką laikotarpį tarnavo kaip pastorikas.

Pastoriko kelias nebuvo jo galutinė paskirties. Ankstyvieji metai buvo apžvelgiami įtampa tarp religinio gyvenimo, kuriam jis buvo pasiruošęs, ir vizualaus pasaulio, kurį kūrė jo tėvas. Šis studijų ir tarnystės laikotarpis padėjo intelektinę pamatą, kuris vėliau tapo pagrindu jo dramatiškiausiems meninei interesams.

Meninis kelias Anglijoje ir Italijoje

1765 metais jis atvyko į Angliją, kur privalėjo ieškoti įvairių būdų savo išlaikai, užsiimdamas įvairiais rašymo darbus. Būtent šiuo laikotarpiu jis susitiko su Sir Joshua Reynolds. Peržiūrėjęs jo piešinius, Reynolds pasiūlė jam palikti kitus užsiėmimus ir visiškai apsikirčinti tapybai. Šis patarimas tapo esminiu lūžiu jo gyvenimo bei kūrybinės krypties tvirtavimo metu.

1770 metais jis išvyko į meninę kelionę po Europą, kur atsidavė Italijai iki 1778 metų. Gyveldamas Romoje, jis praleido daug laiko kontempluodamas Michelangelo kūrinius bei Monte Cavallo marmuro skulptūras. Būtent per šiuos Italijos metus jis nusprendė pakeisti savo pavardę iš Füssli į labiau itališkai skambantį Fuseli.

Karjera Britanijoje ir Karališkoji akademija

Grįžęs į Britaniją 1779 metų pradžioje, Henry Fuseli rado savo vietą Londono meno aplinkoje dėki komandai iš aldermano Johno Boydello. Šis užduotis apimė dalyvavimą Šekspyro galerijos kūrybinio procese – ambicingojeame projekte, kuris jam suteikė galimybę dramatišką literatūrą paversti į gyvą vizualinę formą. Jo svarba mieste nuolatos augo, kol jis žingsnis po žingsnio užėmė aukščiausius institucinius laipsnius Karaliardoje akademijoje. 1788 metais jis buvo paskelbtas asociatu, o iki 1790 metų tapo pilnomete akademiku, įtvirtindamas savo poziciją menininkų elito tarpo.

Jo įtaka akademijoje neapsiribojo tik savo paveikslų kūrimu. Henry Fuseli užėmė svarbias administracines ir mokomosias pareigas, tarnavo kaip kolekcionerų vadovas, o vėliau tapo tapybos profesoriumi. Šios pareigos padarė jį britų meno mokymo širdimi. Jo gyvenimą Londone apėmė šios oficialios pareigos bei santuoka su Sophia Rawlins, kuri prieš tai buvo viena iš jo modelių. Jis daugybę metų išliko neatsiejama Karaliaros akademijos struktūros dalimi, formuojantis būsimių kartų menininkų suvokimą.

Pagrindiniai darbai ir tematikos platybė

Dauguma jo kūrinių nukreipta į žmogaus psichikos šešėlius. Pirme apie 1781 metus sukurtas paveikslas „Ką sapnai atneša“ atskleidžia sunkų, neramų sapnų ir paslaptis bei nežinomią sąnaudą. Henry Fuseli dažnai savo dėmę skiedė dramatiškai įtampai, kurią rasite literatūroje. Jis sukūrė kelis kūrinius Johno Boydello Šekspyro galerijai, ypač akcentuodamas Williamo Shakespeare’o dramas. Domėjimas didžiajam Bardu paskubino jį įtvirtinti tokias scenas kaip Makbethas, kuriose jis meistriškai perteikė psichologinę veiklių vidinę įtampą.

Beyond teatro scenos, jis kūrybai žaidė su senovės ir šventybės motyvais. Jo plėtniniai dažnai interpretuoja mitologinius bei Biblijos pasakojimus, dažnai pasitelkiant idealizuotą mastą, kad sustipintų fantastikos pojūtį. Henry Fuseli taip pat skverbėsi į Johno Miltono kūrybą, kurioje siekė epines poeto vizijas išversti į vizualinę formą. Šios temos leido jam swingerioti tarp dieviškojo ir groteskiškojo pasaulių.

• Ką sapnai atneša (apie 1781 m.)
• Dante ir Virgilijus ant Kocythos ledo (1774 m.)
• Lady Macbeth su peiliukais (1812 m.)
• Ariadna stebi Theseuso kovą su Minotauru (1820 m.)

Palikimas ir įtaka

Henry Fuseli ne tik dalyvavo romantizmo epochoje – jis padėjo įžvėlgą jos ugnies pūskui. Jo kūryba atsidavė nuo griežtos Šviesos laikotakių logikos, pasisveikinant intuicijos, vidinio jausmo ir emocijų dominancioms sūdvirtėms. Šis estetinės paradigmos posūkis padėjo pagrąžintą naujo vizualinio kalbos tipui Britanijoje, palikdama neištrinokamą žtarką Britanijos meno peizažui. Jo obsesija pasaudoone ir iracionaliame paveikė tai, kokį kelią artistiškai pasirinkta daugybė jaunų kūrybininkų keliais dešimtmečiais, kurie žvelgė į jo darbus kaip į įkvėpimą.

Jo šešėlis permatomas dar tokiame meistro kaip William Blake kūryboje, kuris dalijosi panašiu susidomėjimu vizionieriškumu ir intensyvumu. Henry Fuseli gebėjimas išgriebinti temas iš sapnių gelmių ir supersnaturalistinių sferų suteikė modelį, kaip per spalvas ir formą galima tyrinėti žmogaus psichiką. Net ir šiandien jo dėmesys neįprastai šiurkiems, šiurkiems ir fantastiniams motyvams neustogiai traukia žiūrovus. Jo gebėjimas perteikti ne tik to, kaip košmaras atrodo, bet ir tai, kokį baimę ar jaudulį jis sukelia, išlieka esminiu jo vaidmeniu meningės istorijoje.

• The Nightmare
• Dante and Virgil on the Ice of Kocythos
• Lady Macbeth with the Daggers