William Turner Dannat

Šviesos ir šešėlio architektas

Gedęs 1853 m. Hempstead, New York, William Turner Dannat buvo įvairių polangių žmogus, kuris galiausiai savo tikrąją paskirtį rado per šerpus. Jo ankstyvoji edukacija buvo lemia to, kad jis anksti paliko tapatinę šalį; aosdvętas buvo išsiųstas į Vokatiją, Tenisage ir Štutgarte, kur iš pradžių mokėsi griežtos architektūros disciplinos. Šis erdvės dizaino ir struktūros pagrindas vėliau suteikė tikslumą jo piešiniui. Tačiau griežtos architektūros linijos ustrieniai atsidavė lanksioms grynosios dailės galimybėms. Jis ieškojo mokymų Vokatijos karališkajame dailės akademijoje, o vėliau mokėsi Paryzuje pas Mihály Munkácsy, sukursdamas stilių, kuriame techninis tikslumas susitapa su giliu atmosferos jautrumu.

Jo ankstyva fama buvo pagrįsta aistromis Ispanijos dvase. Jis keliavo į Ispaniją, kur kūrė eskizus ir kompozicijas, perteikdamas šio regiono esmę – užsiėmimas, kuris apibrėžė didelę jo ankstyvojo sėkmės dalį. Jo darbai sulaukė didelio pripažinimo, kai The Quatuor Espagnol buvo eksponuojamas Metropolitan Museum of Art New York mieste, po sėkmingos parodos 1884 m. Paryžiaus salone. Šis laikotarpis pažemino jį kaip išskirtinę figūrą tarptautinėje meno scenoje – žmogų, kurio vardas minimas kartu su kitais didais savo amžiaus amerikiečių paveislininkais.

Divergentų aistrų gyvenimas

Dannat gyvenimą apibūdino nekylanti energija, kuri išsilydžiai perėjo už studijos ribų. Jis buvo fizinės vigorės žmogus, rando pramogų kılıužėje, boksas ir galiausiai didelio greičio automobilio lenktynėse. Šis aktyvus gyvenimo būdas atsispindėjo ir jo socialinėje padėtyje; jis buvo pagrindinė Paryžiaus meno aplinkų figūra, vėliau tarnavęs kaip Amerikos dailininkų draugijos prezidentas. Jo asmeninis gyvenimas taip pat buvo glaudžiai susijęs su meno elita, nes jis išs cướijo Charlotte Amory Cassatt, Mary Cassatt niepočię.

Per savo karjerą jo kūrybos darbai žymėjo keli išskirtiniai etapai ir pasiekimai:

• Ankstyvasis dėmesio fokusas į Ispanijos tematiką ir žanrinę sceną.
• Mokymo laikotarpis Paryžiaus Académie Julian akademijoje.
• Išsistiprinęs pauza nuo maldos, trunkausi nearly dvidešimt metų.
• Vėlesnis posūkis link surrealistinio stiliaus, pasižyminančio iliuzinėmis kraštinės povydėmis ir keistomis temomis.
• Bronzos medulio pelnymas 1900 m. Paryžiaus „Exposition Universelle“ parodoje.

Vizijos evoliucija

Dannat kūrybos kelias nebuvo tiesus. Po ilgo neaktyvumo laikotarpio vidurinio amžiaus metais, apie 1913 m. jis grįžo prie płatinio su transformuota perspektyva. Jaunystės žanrinės scenos ir portretai buvo pakeisti kažkuo labiau nerūpintingais ir sapniškais. Šie vėlesni darbai apėmė surrealizmą, pasitelkdami keistas temas ir kraštines povydis, kurie, parecía, nepasiduodavo fizinio pasaulio logikai. Šis posūkis parodė gebėjimą persigimti, kurią galėjo išvardyti tik nedaugelis jo samtvorių.

Jis mirė Monte Carlo 1929 m., palikdamas kūrybos veiklą, apimtą spektrą nuo kruopštaus realizmo iki požaliavio sielos kraštų. Nuo Paryžiaus gatvių scenų iki keistrų perspektyvų savo vėlyviausiaisiais metais, jo ranka išliko meistro piešininko, visą laiką susietos su struktūrinėmis pamoka, gautas jaunystėje Vokatijoje.